Naujienos

Apie mus

Pasiskaitykime

Kalbos raida

Pirmieji metai

Kūdikis pradeda čiauškėti. Jis taria įvairius garsus. Pradžioje girdimi balsiai, vėliau dvigarsiai. Augdamas jis pradeda suprasti dažnai vartojamus žodžius. Antrajame pusmetyje prasideda elementarus, nepilnas kalbinis bendravimas, nes kalba tik suaugęs, o vaikas jam atsako mimika, gestu, veiksmu ir garsu. Supranta kalbos intonacija. Kuo daugiau čiauška tuo labiau artėja prie gimtosios kalbos garsų ir išmoksta mėgdžioti. Kiekvieną mėnesį vaiko garsų kiekis vis plečiasi. Artėjant link metų atsiranda trumpi patys svarbiausi žodeliai.

Antrieji metai

Vaikas pradeda tarti pirmuosius žodžius. Pažįsta artimiausios aplinkos daiktus, artimus žmones bei pradeda juos įvardinti, pradeda suprasti ir įvykdyti nurodymus. Antrųjų metų viduryje vaikai pradeda kalbėti frazėmis, jungia žodelius vieną prie kito, nepaisydami jų derinimo taisyklių. Kalbėjimas sakiniais padeda pasiruošti ilgesnių žodžių tarimui. Šiame amžiuje daugelis vaikų aktyviai kartoja suaugusiųjų kalbą ir sparčiai plečia savo žodyną. Taip pat formuojasi ir foneminė klausa. Šiuo periodu žodžiai kartais iškraipomi praleidžiant priebalsias, o artėjant prie tečiųjų metų „sava“ kalba virsta prasminga. Užduoda paprastus klausimus; ištaria visus balsius; dažnai praleidžia vidurinius ar paskutinius priebalsius; taria p, b, m, t, d, n, g, h, l, v, f, tačiau vis dar gali kilti keblumų su sunkesnio tarimo priebalsiais; gali iš atminties pakartoti 2-4 skiemenis; pavadina paprastų paveikslėlių objektus; nuolat klausia daiktų pavadinimų; supranta daiktavardžio reikšmę; vieno žodžio sakiniu reiškia norą; pasižymi neretomis žodžių derinimo klaidomis; paprastais žodžiais papasakoja savo patirtį. Vaikas jau žino, ką reiškia „ant“, „po“. Namiškiai paprastai be vargo supranta, ką sako vaikas, tačiau svetimiems dar gali reikėti „vertėjo“. Vaikas žino nuo 30 iki 300 žodžių ir kalba 2-3 žodžių sakiniais.

Tretieji metai

Kalba suprantamai, bet dar daro tarties klaidų ilguose, mažai žinomuose žodžiuose; savo įspūdžius reiškia trumpais sakinukais; deklamuoja trumpus eilėraštukus; vartoja daug mažybinių žodžių; išvardina ką mato paveikslėliuose; kalbėdamas derina žodžių giminę; pasako, ką nupiešė ar sukonstravo; kalba apie praeitį; vartoja daugiskaitą; atsiranda apibendrinančios sąvokos: rūbai, žaislai, taip pat skaitvardžiai, daiktų požymius ir ypatumus nusakantys žodžiai; trečiais gyvenimo metais vaikai mėgsta klausytis pasakų, eilėraščių, supranta pasakojimą apie daiktus ar įvykius, kurių nėra čia pat. Netaisyklingai taria ilgesnius žodžius, praleidžia, sukeičia vietomis skiemenis, nemoka ištarti sudėtingesnių garsų (š, ž, č, dž, r). Tačiau nepaisant minėtų netikslumų, turėtumėte suprasti didžiąją dalį vaiko kalbos. Taigi, trijų metų vaikai išreiškia kalba savo poreikius, norus, komentuoja atliekamus veiksmus. Vaikas mokosi bendrauti. Jie daug klausosi suaugusiųjų kalbos. Jiems patinka pasakos, eilėraštukai, kur kartojasi žodžiai. Jie prašo kartoti, o vėliau patys pradeda jums pasakoti. Baigiantis tretiesiems metams vaikas bendrauja kalba ir žino apie 1000-1500 žodžių, vartoja 3-4 žodžių sakinius.

Ketvirtieji metai

Girdėdamas vis naujus, įvairios prasmės žodžius, vaikas pradeda juos vartoti savo kalboje ir “savi” tampa nebereikalingi. Ketverių metų vaiko kalba gramatiškai gana taisyklinga. Tinkamai vartojami skaičiai, linksniai, žodžiai sakinyje. Intensyviai plėtojasi rišlioji kalba. Vaikams dažnai sunku papasakoti savo įspūdžius ar buvusius įvykius. Todėl sakinio pradžioje naudoja jungtukus “ir”, “o”, keletą kartų pakartoja tą patį žodį ar sustoja sakinio viduryje, negalėdami greitai prisiminti reikalingo žodžio. Jie gerai taria 2-3-4 skiemenų žodžius. Vis geriau taria ilgesnius ir sudėtingesnius žodžius. Tačiau dar vis pasitaiko garsų sukeitimas žodžiuose, net ir žinomuose. Gausėja žodynas, prasideda žodžių kūrybos periodas. Metų pabaigoje kalba tampa gana taisyklinga gramatiškai, taisyklingai vartojami linksniai, skaičiai, giminės, taip pat atsiranda pasakojimas.

Penktieji metai

Vaikas gerai taria beveik visus garsus, geba ištarti įvairaus sunkumo žodžius. Žodžius vartoja pagal rekšmes, tačiau suprasti perkeltinę reikšmę jiems dar sunku. Sakiniai ilgėja. Vystosi rišlioji kalba, nors dar gali būti ir be pradžios ar pabaigos, keičiami įvykiai, bei laikas ir erdvė. Tačiau jis mielai atsakinėja į jam užduodamus klausimus, norint pasitikslinti pasakojimą. Taisyklingai taria beveik visus kalbos garsus; pats pradeda pokalbį su vienmečiais ir suaugusiais; pasakoja apie tai ką sukūrė; raiškiai deklamuoja eilėraščius; supranta palyginimus; kalbėdamas naudoja sudėtinius sakinius; kalba apie priežastis vartodamas jungtukus: nes, kodėl, kad; atpasakoja teksto turinį, nors faktus gali ir supainioti; pradeda sekti trumpas istorijas ir pasakas; pasakoja apie tai ką mato iliustracijose; pakartoja penkių žodžių sakinį; pakartoja keturis skaičius. Penktaisiais gyvenimo metais, vystantis vaiko kalbai, fiziologinis kartojimas turėtų baigtis. Vaikai domisi ne tik daiktu, bet ir jo spalva, savybėmis, mėgsta skaičiuoti. Stenkitės, kad vaikas pasakotų apie savo dieną, įspūdžius, žaidimus su draugais...

Šeštieji metai

Jo žodynas vis artėja prie suaugusiųjų. Vaiko kalboje atsiranda aiškinimas. Tačiau sakiniuose dar vis leidžiamos klaidos. Kalba daug ir beveik taisyklingai; klausinėja, ką reiškia nežinomi žodžiai; gali paaiškinti kai kurių žodžių reikšmes; daro mažai gramatinių klaidų; pasakoja apie praėjusius įvykius; nuosekliai dėsto savo mintis; pasakoja išgalvotas istorijas; pastebi savo ir draugų kalbos klaidas; pasakoja ir apibūdina knygelių iliustracijas; pasako, ką ketina daryti rytoj; kalba sakiniais; vaikai turėtų išmokti tarti visus gimtosios kalbos garsus, pakartoti įvairaus sudėtingumo ir ilgumo žodžius. Žodynas vis labiau artėja prie suaugusiųjų, pasakojimai tampa suprantamesni ir rišlūs. Šiame amžiuje, vaikas turėtų teisingai vartoti visas kalbos dalis, mokėti apibūdinti daiktą, nusakydamas esminius jo požymius. Taisyklinga, turtinga ir raiški kalba, svarbi sėkmingo mokymosi sąlyga.

Pažaiskime

Žaidimus atsisiųskite PowerPoint formatu.

Straipsniai

Kaip kalba jūsų vaikas

Mokymasis kalbėti suteikia vaikui galimybę bendrauti su suaugusiais, įgyti žinių apie jį supančią aplinką, išreikšti savo poreikius, mintis ir jausmus. Girdėdamas suaugusių kalbą, žaisdamas ir stebėdamas, vaikas sužino žodžių reikšmes, išmoksta tarti gimtosios kalbos garsus. Ypač sparčiai kalba vystosi trečiaisiais - penktaisiais gyvenimo metais. Mažylis pradeda kalbėti sakiniais, mokosi derinti žodžius ir užduoda daugybę klausimų. Kalbos raida vyksta tam tikrais etapais, todėl daugelis vaiko kalboje stebimų netikslumų yra būdingi jo amžiui. Natūralu, jei dviejų - trijų metų mažylis negali pakartoti ilgo žodžio, būdamas ketverių - neištaria garso “r”. Vaikui augant, plečiasi jo sugebėjimai ir kalbos klaidos gali išnyksti savaime, be specialistų pagalbos.

Pamėginkite atsakyti į žemiau pateiktus klausimus:

2-3 metai

• ar vaikas gali atlikti iš karto du paliepimus (paimk didelį meškutį ir nunešk tėtei)?
• ar vaikas vartoja 2 - 3 žodžių sakinukus?
• ar dažnai vaikas kreipiasi į jus norėdamas bendrauti, susipažinti su jį supančia aplinka?
• ar jūs ir aplinkiniai supranta didžiąją dalį vaiko kalbos?

4-6 metai

• ar vaikas sugeba papasakoti ką veikė darželyje, su draugais, ką matė mieste?
• ar vaikas teisingai derina žodžius sakiniuose, vartoja tinkamas galūnes?
• ar vaikas taisyklingai taria garsus?
• ar moka apibūdinti daiktus, nusakydamas jo spalvą, formą, paskirtį?
• ar vaikas kalba išplėstiniais sakiniais (pvz: "Vasarą buvau prie jūros ir daug maudžiausi.")?

Jei daugelį klausimų atsakėte neigiamai, pastebite, kad vaiko kalba atsilieka nuo jo bendraamžių, kreipkitės į specialistus. Laiku pašalinti kalbos ir kalbėjimo sutrikimai padės išvengti bendravimo ir mokymosi sunkumų.

Kalbinių gebėjimų lavinimas

Vaikai visada smalsūs, betarpiški, mąstantys, trokštantys patekti į suaugusiųjų pasaulį. Vienas iš būdų – kalba.

• Bendraukite su vaiku.
• Vaikas turi girdėti gražią, taisyklingą kalbą. Suaugusiųjų kalba tampa vaikui pavyzdžiu. Niekada nekalbėkite „vaikų kalba“.
• Skaitykite kartu knygeles ir vėliau jas aptarkite.
• Klausykite muzikos, garso įrašų, pasakų, dainuokite, nes šie įgūdžiai turi tiesioginę įtaką vaikų kalbinės klausos ir tarties tobulėjimui.
• Kurkite pasakas be galo, įvairius pasakojimus, improvizuokite kartu su vaikais.
• Lavinkite vaiko fantaziją ir visada pagirkite vaizdingą posakį.
• Skatinkite vaiką daugiau kalbėti prašydami pasirinkti: tegu paaiškina, kodėl norėtų vieno ar kito dalyko.
• Vaiko dėmesį patraukia nauji žaislai, žaidimai. Pasinaudokite jo susidomėjimu. Aptarkite, koks tai žaislas, ką su juo galima veikti.
• Kalbėkite su vaku apie jo pomėgius.
• Lavinkite pojūčius, kurie leidžia pažinti pasaulį: šviesą, formą, spalvą, garsą, prisilietimą, skonį, kvapą...
• Žaiskite žaidimus, kurie lavina vaiko mąstymą, dėmesį, atmintį (įvairių užduočių žurnaluose bei knygose vaikams).
• Skatinkite vaiką piešti, konstruoti, lipdyti, karpyti, varstyti, dėlioti... (lavinant pirštukus – lavėja kalba.
• Žaiskite žaidimus, kurie lavina vaiko kalbą: „Suplok, išgirdęs garsą“, „Užbaik sakinį“, „Apibūdink daiktą“ ir t.t.
• Paaiškinkite vaikams nesuprantamų žodžių reikšmes.
• Lankykite kartu su vaiku spektaklius, parodas, koncertus ir kt. Tegu jis supranta, kad bendra veikla – irgi bendravimo būdas.

Taisyklingo tarimo skatinimas (artikuliacinė mankšta)

Taisyklingai tarti padeda artikuliacijos aparatas. Naudinga mažylius skatinti atlikti įvairius liežuvio ir lūpų judesius bei kitus pratimus.

Pūtimo pratimai:

• oro srove sukamas vėjo malūnėlis, pučiamos dūdelės, balionai ir kt.
• pučiama plati oro srovė, lyg šildant sušalusias rankas („pustom delniukus“)
• stengiamasi pūtimu nuritinti flomasterį ar bebriaunį pieštuką į „vartus“
• vienu iškvėpimu bandoma vatos gabaliuką įvaryti tarp dviejų kaladėlių.

Lūpų mankšta:

• viršutiniais dantukais kramtoma apatinė lūpa („statoma tvorelė“)
• sukandus dantukus, lūpos ištempiamos į šalis, paskui atkišamos į priekį tarsi pučiant dūdelę (mėgdžiojama artėjanti ar tolstanti gaisrinės sirena, įvairiu garsumu tariant y-ū-y-ū)
• pučiant oro srovę, virpinamos lūpos („arkliukas prunkščia“)

Liežuvio mankšta:

• vaikui siūloma apsimesti, kad jo burnoje – čiulpinis saldainis, liežuviu darant už skruosto iškilimus („saldainėlis“)
• kaišiojamas siauras liežuvis („gyvatėlė šliaužia“)
• judinant liežuvį į šonus, imituojamas tiksintis laikrodukas (liežuvis iškištas iš burnos)
• liežuvis atitraukiamas į burnos gilumą („vėžliukas žaidžia slėpynių“)
• pravėrus burną liežuvio galiuku „valomi“ apatiniai dantukai iš vidaus pusės, darant judesius iš vienos pusės į kitą, paskui – iš apačios į viršų
• iš liežuvio suformuojamas „kalnelis“ – galiukas remiasi į apatinius dantis, o pats liežuvis išlenkiamas („kačiukas išriečia nugarytę“)
• plačiai išsižiojus liežuvis sukamas ratu („maišom puodą“)
• liežuvis stipriai stumiamas pro sukąstus dantis, stengiantis „neatverti jam durelių“
• iškišus liežuvį suformuojamas „griovelis“ (išlaikant šią padėtį, stengiamasi vatos gabaliuką įpūsti į taikinį)
• imituojamas katės ar šuniuko lakimas
• iškištas liežuvis nuleidžiamas žemyn, paskui keliamas į viršų, siekiant nosies galiuko
• judesiu iš viršaus į apačią aplaižoma viršutinė lūpa („skani uogienė“)
• iškištas liežuvis sulenkiamas „samteliu“ – galiukas ir kraštai pakilę, o vidurys įdubęs
• išlaikydamas šią liežuvio padėtį, vaikas bando nupūsti vatą, padėtą ant nosies galiuko („pokštas“)
• vertikaliais nenutrūkstamais judesiais liežuviu „glostoma“ viršutinė lūpa. Tempas greitinamas, įjungiamas balsas („kalakutas burbuliuoja“)
• liežuvio galiuku darant judesius pirmyn ir atgal, liečiamas gomurys („dažome liežuvio namelio lubas“)
• pliaukšima liežuviu, stengiantis jį kuo aukščiau pakelti ir kuo stipriau prispausti prie kietojo gomurio („arkliukai bėga“)
• prispaudus platų liežuvį prie gomurio, plačiai išsižiojama. Ištemptas poliežuvinis raištis primena grybo kotelį, o liežuvis – kepurę („grybukas“)
• liežuvis prispaudžiamas prie gomurio, taip kaip ankstesniame pratime. Nenuleidžiant liežuvio, pražiojama ir sučiaupiama burna „armonika“)

Galite parinkti artikuliacijos pratimus, kurie padėtų taisyklingai tarti norimą išmokti garsą. Pavyzdžiui, garso s taisyklingą tarimą skatina pratimai, kai lūpos ištemptos į šypseną, liežuvio galiukas prispaustas prie apatinių dantų. š, ž, l, r netaisyklingo tarimo atvejais labiau tinka užduotėlės, kai prie gomurio būtina pakelti liežuvį. Jei garsai s, š, z, ž vaikučiui kalbant virsta garsu t, jam ypač bus naudingi pūtimo pratimai. Naudoti daug pratimų vienu kartu netikslinga – vaikai greitai pavargsta. Geriau atlikti mažiau judesių, bet dažniau.

Pirštukai ir kalba

Rankos (pirštų galiukai) ir kalbos padargai (lūpų, apatinio žandikaulio judesiai kalbant) yra tiesiogiai susiję su galvos smegenyse esančia kalbos zona. Todėl vaiko, kurio kalba vėluoja, arba jis kalba neaiškiai, paprastai atsilieka ir motorinis vystymasis. Jo piršteliai būna nevikrūs, įtempti. Vaikas, kurio piršteliai nepakankamai vikrūs, mokykloje patiria sunkumų. Jam sunkiai sekasi brėžti linijas, piešti apskritimus, gražiai spalvinti, lygiai kirpti, mokytis gražiai rašyti. Dažnas dar nemoka užsirišti batų. Todėl labai svarbu išlavinti rankų pirštų judesius iki mokyklos. Mankštinti pirštukus užtenka 3- 5 minutes kasdien, kelis kartus per dieną iš ryto ar vakare, ruošiantis į lovytę. Kiekvienos užduotėlės pradžioje siūloma atlikti dominuojančia ranka, o po to kita ranka, vėliau derinti abiejų rankų judesius.

Įvairias rankų pirštų judesius lavinančias užduotis geriausia derinti su trumpais eiliuotais eilėraštukais, dainelėmis, skaičiuotėmis. Tuomet pirštukų žaidimai moko:

• Sukaupti ir išlaikyti dėmesį, lavina atmintį, mąstymą, parengia vaiko ranką rašyti
• Vysto ritmo, rimo jausmą, muzikalumą
• Padeda įsiminti naujus žodžius, pirštų „vardelius“, plečia žodyną
• Moko taisyklingo tarimo, nes vaikas girdės Jūsų tariamus žodžius
• Lavina fantazija, norą kurti
• Stiprina lytėjimo pojūtį, padeda pažinti save
• Žadina teigiamas emocijas
• Tarp žaidžiančiųjų sukuria paslaptingą, žaismingą nuotaiką

Rankų žaidimai – ne tik puikus būdas paskatinti vaiką kalbėti, bet ir smagi pramoga, ne veltui žmogus, nerandantis tinkamo žodžio savo minčiai išreikšti, dažniausiai pasitelkia gestus.

Kas lavina pirštelius?

• Susipažinkite su pirščiukais: nustatykite, kuris ilgiausias, storiausias, mažiausias: pasakome jų pavadinimus (nykštys, smilius – rodomasis, didysis, bevardis, mažylis)
• Žaidimas „Pirštukai sveikinasi“: pasisveikina nykštys su nykščiu, smilius su smiliumi, ir t.t. po to kiekvienas pirštas sveikinasi iš eilės su visais pirštais
• Abiejų rankų pirštus suspaudžiame į kumštį ir ištiesiame (abiejų rankų kartu, o po to paeiliui)
• Leisti stipriai suspausti jūsų pirštus
• Pirštus ištiesiame ir lenkiame plaštakas žemyn – aukštyn (kartu, paeiliui)
• Pirštus ištiesiame ir juos judiname. Sukame plaštakas ratu, lenkiame žemyn ir aukštyn
• Suglaudžiame delnus ir lenkiame juos į dešinę, į kairę, žemyn, aukštyn
• Suglaudžiame delnus, spaudžiame pirštų pagalvėles ir spyruokliuojame
• Ištiesiame pirštus ir lankstome jų galiukus
• Triname delnus vienas į kitą
• Suspaudžiame kumščiu kitos rankos delną
• „Plauname rankas“
• Suglaudžiame delnus, suneriame pirštus ir spaudžiame juos
• Nykštį glaudžiame su kitų pirštų pagalvėlėmis, sudarydami žiedus (viena ranka ir abiem kartu)
• Lankstome nykštį
• Tegul mokosi atsegti – užsegti sagutes, atrišti ir užrišti batų raištelius. Su skylamušiu kartone išmušti skylutę
• Galima iš medžiagos iškirpti meškučio, šuniuko ar mašinytės trafaretą ir padaryti įvairiausių skylučių. Vaikas į skylutes varstys spalvotą batraištį ir papuoš savo iškirptą žaisliuką
• Vaikams labai naudinga žaisti su plastilinu. Tegul kočioja, volioja tarp rankų jį, atskirai su kiekvienu pirštuku, volioja delniuke plastilino rutuliukus
• Pasiūlykite vaikams žaisti su įvairių dydžių sagomis, sudėkite ornamentą, o vaikas tegul atkartoja, pratęsia, o vėliau kuria pats
• Pasiūlykite vaikams pincetą ir tegul juo surenka ryžius, ar smulkius popieriaus gabaliukus
• Vaikai lavina rankos judesius piešdami, kirpdami, spalvindami, mokydamiesi brėžti tiesias ir vingiuotas linijas, apskritimus ir kilpas, įvairias figūras
• Žaiskite su mozaikomis, konstruktoriais, loto
• Atlikite įvairius pirštukų pratimus deklamuodami eilėraštukus, žaiskite pirštukų ar šešėlių teatrą

Keli eilėraštukai:

• Labas rytas, akytės (pirštais glostome užmerktas akis). Jau atsibudote.
• Labas rytas, nosyte (patriname pirštų galiukais nosį). Jau atsibudai.
• Labas rytas, ausytės (glostom ausis). Jau atsibudote.
• Labas rytas, rankytės (ištiesiame rankas ir sukame plaštakas ratu). Jau atsibudote.
• Labas rytas, kojytės (kojytės trepsi). Jau atsibudote.
• Labas rytas man (vaikas išsitiesia). Aš jau pabudau.

• Malu, malu malūnėlis. Malu, malu malūnėlis (pirštais suėmę kitos rankos nykštį, sukame jį ratu).
• Byra miltai ( nykštį triname į tos pačios rankos pirštų pagalvėles). Kepsim pyragėlius (plojame delnais).

• Pirmasis pirštukas vadinas nykštys (sugniaužus pirštus rodyti nykščius). Jis niekad nosytės daugiau nekrapštys (judinti nykščius į šonus).
• Antrasis pirštukas smaližius vardu (rodyti smilius). Jis lenda ir sukas kur būna saldu.
• Trečiasis pirštukas didžiausias iš visų (rodyti didžiuosius). Aš juo kibirėlį per kiemą nešu.
• Ketvirtas - bevardis (rodyti bevardžius). Penktasis – mažiukas (rodyti mažylius).

• (Iškelia vieną rankytę ir judina pirštukus). Penki blyneliai čirškėjo keptuvėj (juda piršteliai).
• Ooooooop (visi suploja).
• Ir iškrito vienas blynelis iš keptuvės (užlenkiam vieną pirštelį ir judinam keturis).
• Keturi blyneliai.... (iki kol visi iškrenta ir keptuvėje nelieka nei vieno blynelio).

Rekomenduotina literatūra: G. Musteikienė „Žaidimai rankų pirštams mankštinti“.

Foneminės klausos lavinimas

Neišlavėjusi foneminė klausa sunkina vaikų žodyno, gramatinės kalbos sandaros, rišliosios kalbos vystymąsi. Šie vaikai sunkiau išmoksta skaityti ir rašyti, jiems lėčiau formuojasi žodžio garsų analizės ir sintezės įgūdžiai.

Foneminės klausos lavinimas:

• Nekalbinių garsų pažinimas (aplinkos garsų klausymasis, įvairių daiktų, žaisliukų skambėjimo klausymas, aptarimas, pamėgdžiojimas). Galima pažaisti žaidimą „Surask žaisliuką“ - paslepiamas žaislas kambaryryje, kurį vaikas turi surasti pagal pvz.: plojimo garsumą
• Balso lavinimas (skirti balso tembrą, garsumą, aukštumą, intonaciją). Žaidimas: „Kas kalba“- imituoti įvairius garsus skirtingais balso tonais, juos girdėdamas vaikas turi atpažinti kas kalba storai, plonai
• Garsų skyrimas (pradedama mokyti nuo balsių skyrimo: a, o ir t.t.). pradedama nuo kelių garsų aaa, tada juos trumpinama aa, ir a. Vėliau įvedama į kelių garsų eilę pvz.: a, s, a, p. Vaikas reaguoja tik į a garsą. Tada mokoma garsą skirti skiemenyse – au, sa, ga. Ir žodžiuose (jo pradžioje, viduryje, pabaigoje) – arbūzas, karvė, mama
• Skiemenų skyrimas. Tariami keli skiemenis: ma-ma-pa. Vaikas turi išgirsti ir pasakyti, kuris skiemuo netinka. Po to skiemenis sunkinami: ma-mo-ma, ba-ba-pa-ba, ga-ga-ka-ga
• Artimų pagal garsinę struktūrą žodžių skyrimas. Galima rodyti vaikui paveikslėlį ir paprašyti kai išgirs jo pavadinimą tegu suploja pvz.: batas-botas – bodas – padas - batai; garas – baras – galas – kala - garai; pėda-bėda-bala-tėda-pėdos; galva-kalva-balva-galna-chalva. Galima parodyti paveikslėliuose kur yra: ola ir uola; linas ir lynas; akis ir akys; paltas ir baltas; kalva ir galva. Paprašyti paaiškinti ar vienodai skamba: buvo-puvo; bomba-pompa; kabojo-kapojo
• Žodžių garsų analizė ir sintezė. Pradedama mokyti nuo skiemenų suskaičiavimo. Analijuojami balsių junginiai, vaikas turi padėti tiek skrituliukų kiek girdi garsų: a, ao, aou, ūaoy. Vėliau duoti skirtingus skrituliukus ir kiekvienai spalvai priskirti po garsą. Taip pereiti prie skiemenų ir žodžių. Leisti vaikui sugalvoti žodžių iš tam tikro garso, kad tas garsas būtų viduryje ar gale

Rišliosios kalbos įgūdžių lavinimas

Vaiko sakytinė kalba ugdoma natūraliai bendraujant su tėvais, darželio grupėje taip pat sudarant atitinkamas situacijas, atliekant pratybas, tuomet lengva pastebėti vaiko kalbos klaidas, kurias reikėtų pasižymėti, o vėliau atlikti papildomas pratybas.

Vaiko kalbą ugdyti padeda vaizdinė medžiaga. Ne veltui nuo seno sakoma“parodyk paveikslėlį ir vaikas prakalbės“. Paveikslėliai ne tik paranki priemonė kalbai ugdyti, jie lavina vaikų vaizduotę, pastabumą, ugdo kūribiškumą, žadina jausmus.

Pabandykite pažaisti žemiau siūlomus žaidimus. Nuosekliai kartojamos ir įvairios sakytinės kalbos ugdymo pratybos padeda susidaryti kalbos vartojimo įgūdžiams, kurių vaikams reikės mokykloje.

• Vaikas turi nuolat girdėti raiškią, vaizdžią, turtingą, taisyklingą suaugusiųjų kalbą. Būkite reiklūs savo kalbai
• Vaiko kalba ugdoma natūraliai, su juo žaidžiant, bendraujant. Kasdien sudarykite įvairių situacijų vaiko kalbai lavinti, žaiskite kalbinius žaidimus
• Pirmiausia pratinkite vaiką įsižiūrėti į paveikslėlius, drauge juos aptarkite, atsakykite į visus klausimus
• Kartu su vaiku atlikite paveikslėliuose rodomus veiksmus, pamėgdžiokite gyvūnu balsus, eisena ir pan. Skatinkite vaiką daryti tą patį
• Pagal pateiktus paveikslėlius sugalvokite kuo daugiau klausimų
• Grupuokite daiktus pagal pasirinktus požymius
• Ivairių veiksmų įvardijimas
• Daiktų palyginimaspagal dydį
• Laiko, erdvės sąvokų įvardijimas
• Užduotis atlikite po keletą kartų. Vaikai tai mėgsta

Nuorodos

• http://www.smm.lt -- Švietimo ir mokslo ministerija
• http://www.sppc.lt -- Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras
• http://www.upc.smm.lt -- Ugdymo plėtotės centras
• http://www.smpf.lt -- Švietimo mainų paramos fondas
• http://www.vilniausppt.lt -- Vilniaus miesto psichologinė – pedagoginė tarnyba
• http://www.raida.lt -- Vaiko raidos centras
• http://logopedai.jimdo.com -- Vilniaus miesto logopedų metodinis būrelis
• http://www.ikimokyklinis.lt -- Portalas Ikimokyklinis.lt Pažinkime vaikystę
• http://www.tapk.lt/lt/naujienos.html -- Portalas Tobulėk. Auk. Pažink. Kurk.
• http://www.pvc.lt -- Paramos vaikams centras
• http://www.vaikolabui.lt -- Všį „Vaiko labui“
• http://www.lvjc.lt -- Lietuvos vaikų ir jaunimo centras